- vepsėti
- vepsė́ti, vèpsi (vèpsia), -ė́jo NdŽ, OGLII371 1. intr. judėti, krutėti (apie lūpas): Jau apatinė lūpa vèpsi, tuoj [kūdikis] rėks Lel. Tik lūpa vèpsi, kap ūtura Dglš. Tiktai lūpa vèpsi vèpsi i paleidė kakarinę Ml. Kad valgo, net lūpa vèpsi Dgl. Nèvepsi lūpos, i meldžiuos tyleliūtėm Dglš. Pradėk jau čia dabar vepsė́t! Ds. O tai šoka, o tai moka, kojom trepsi, lūpom vèpsi OG348. Arklio lūpa vepsi: bus lietaus Ldk. Mačiau, lūpoms daug vepsėjo, bet jų širdys ar krutėjo? Gmž. 2. intr. kratytis, kresčioti: Kad bėga, net kudlos vepsi An. Antanina tankiai mina, kojom trepsi, kakom vèpsi (d.) Ds. Su burkom, kapišonai vepsi, ką tu jiem padarysi Mlt. 3. tr., intr. OG348 šnek. vapėti, šapsėti, neaiškiai ar daug šnekėti, plepėti: Ką čia niekus vepsì? Rs. E jau, vepsi vepsi ir nieko nepasako Tr. Kad tu nebūtum glušas, tai nevepsė́tum, kas nereik Šk. Aš sena būdama vepsė́[ja]u vepsė́[ja]u nereiką gavėnioj, jau gal man bus i griekas Tvr. Vepsì kaip sena boba Žmt. [Radijas] ažtat ir vèpsi, kad viduriai išsibaigę Slk. | Vepsim lūpom poterius Gmž. ^ Vepsi lyg varna rato párvažiuota Pš. ║ loti, amsėti: Šuva vèpsia nieko nematydamas Antš. Ko tu čia vepsì! (bara šunį) Tvr. 4. intr. šnek. vėplinti, eiti: Ar ne an mergas tik vepsì? Sv. Eik valgyt, kurgi dar vepsì? Trgn. \ vepsėti; atvepsėti; įvėpsėti; išvepsėti; nuvepsėti; pavepsėti; privepsėti; suvepsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.